Dictionary of the Lithuanian Language.
prastėti — vksm. Kai kuriõs prẽkės prastėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
blogti — blõgti, sta, o intr., blogti Jrb 1. darytis blogesniam, prastėti: Rugeliai blogsta, žuvelės trokšta kas mieląjį metelį A1884,258. Dabar metai vis pradėjo blõgti Jž. 2. Nč liesėti, menkėti: Nėr kam ganyt, tos karvės rėkia name (tvarte), blõgsta … Dictionary of the Lithuanian Language
blogėti — blogėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis blogesniam, prastėti: Oras pradeda blogėt, kažkas niaukstosi Rm. 2. refl. būti blogam, kelti vymą: Virintas pienas man neblogėjas, galiu gert Šts. ║ refl. Žr atrodyti blogam, nepatinkamam: Tas audeklas… … Dictionary of the Lithuanian Language
gesti — 1 gèsti, geñda (gęsta), gẽdo intr. 1. irti, trikti; prastėti; pūti: Spyna jau geñda J. Dėl vienos gijelės audeklas negęsta NžR. Mašina pradėjo gèsti Stak. Ilgainiui trobesiai gesti pradėjo M.Valanč. Ar tavo dantys jau genda? J.Jabl. Kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… … Dictionary of the Lithuanian Language
išprastėti — intr. Š 1. pasidaryti prastam, menkam, netikusiam: Kas čia yra, kad išprastėjo rugiai? Ėr. 2. pasidaryti negražiam: Vaikas išprastėjo augdamas, mažas buvo dailesnis Lk. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
knobti — 2 knõbti, sta, o intr. prastėti nuotaikai … Dictionary of the Lithuanian Language
menkėti — menkėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis mažiau, mažėti: Mūsų sutaupyti piningai jau smarkiai menkė[ja] Varn. 2. liesėti: Ma[n] davė vaistų, kad aš menkė̃čia Gs. 3. J prastėti, silpnėti: Į senatvę visų sveikata menkėja Gs. menkėti; apmenkėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuprastėti — intr. 1. pasidaryti prastam: Jėgu žemės ilgai nepatręši, ji nuprastė̃s Sb. Pirmas amžius gražus, antras prastas, o trečias jau nuprastėjo viškum Slm. 2. pasidaryti vargingam, sunkiam: Išsyk gerai gyveno, paskui visai nuprastėjo Kt. prastėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
paprastėti — intr. pasidaryti prastam, prastesniam: Misliju, kad už vieną naktį paprastėjau, t. y. prasta radaus J. Čia labai paprastėjo valgis Rk. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
